Virtualioje erdvėje bet kas, nesvarbu, kokio išsilavinimo, įsitikinimų ar amžiaus, gali rašyti ir publikuoti naujienas, skleisti žinias. Tai yra piliečių žurnalistika, kuri atveria galimybes kūrybingumui, tačiau kartu ir nepatikrintai, subjektyviai informacijai. Taigi, kokią žiniasklaidos ateitį šiandieniniai žurnalistai gali sukurti? Galbūt žurnalistai mėgėjai teršia Lietuvos žiniasklaidos vardą? Kas yra profesionalus žurnalistas ir ar jis reikalingas?

Piliečių žurnalistika nėra pilietinė žurnalistika

Reikėtų paminėti, kad sąvoka piliečių žurnalistika, kuri dažnai tapatinama su pilietine žurnalistika, yra naujas neprofesionalus judėjimas žiniasklaidoje, einantis koja kojon su naujųjų technologijų pažanga, suteikiančia galimybę kiekvienam skleisti ir platinti informaciją virtualioje erdvėje. Tuo tarpu pilietinė žurnalistika, kaip teigia Lietuvos žurnalistikos sąjungos pirmininkas D. Radzevičius, yra tam tikrų vertybių formuojama, nukreipta į pilietinės visuomenės stiprinimą žurnalistika. Todėl šių sąvokų nereikėtų painioti, kai kalbame apie žiniasklaidą, kuriamą mėgėjų.

Greitas internetas – palanki terpė gimti piliečių žurnalistikai

Manoma, kad mėgėjiška žurnalistika iš dalies parodo tradicinėje žurnalistikoje esančius trūkumus ir bandymus ieškoti naujo modelio, nes senieji jau pradeda nebegalioti, tačiau bene pagrindinį vaidmenį, kuriantis piliečių žurnalistikai, atlieka internetas. „Internetas sujaukė geografijos atstumus, sumenkino laiko reikšmę. Ir visa tai keičia globalią tikrovę“,- teigia VU Žurnalistikos instituto lektorius R. Sakadolskis. Komunikuoti dabar mes galime nepaprastai greitai ir nesvarbu ar mūsų pašnekovas Amerikoje, Indijoje ar dar kur nors.

Kadangi gyvename tokios greitos komunikacijos laikais, tai keičiasi ir santykis tarp žiniasklaidos priemonės, auditorijos ir žurnalisto. Auditorija pradeda vis intensyviau ir daugiau nei bet kada dalyvauti žurnalistikos procese. Anksčiau komunikacijos studijų atstovai auditorijos įsitraukimą vadino interaktyvumu, bet dabar jau galime kalbėti apie visiškai naują, aukštesnį interaktyvumo lygmenį. Dabar auditorija turi visas galimybes įsitraukti į žurnalistinę veiklą. Interneto dėka žurnalistika nepaliaujamai keičiasi, o kas bus ateityje galima tik spėlioti.

Geras piliečių žurnalistikos pavyzdys – naujienų portalas „Įkrauk“

Jau nekalbant apie tokią pilietinę žurnalistiką kaip tinklaraščiai, kurių būna tikrai vertų dėmesio, pilnų naudingos informacijos, sėkmingai savo veiklą vysto ir laikraščio „15min“ įkurtas tinklalapis www.ikrauk.15min.lt. Tai kaip ir atskiras naujienų portalas, kuriame žurnalistai yra paprasti piliečiai (dažniausiai moksleiviai, studentai), norintys būti įvykių sūkuryje ir viską fiksuoti, įgyti praktikos žurnalistinėje srityje, dalyvauti žinių kūrime. Šis portalas ir buvo įkurtas tam, kad jaunimas galėtų save išbandyti. „15min.lt (kuriam priklauso ikrauk.lt) yra gyvų žinių portalas, nes čia žinias kuria ir skaitytojai, ir žurnalistai. Čia stengiamasi palaikyti gyvą, interaktyvų ryšį“,- pasakoja „Įkrauk“ redaktorė R. Linkutė. Į šį portalą skaitytojai dažnai siunčia nuotraukas, pranešimus apie įvykius, o kartais tiesiog parašo vieną sakinį ir profesionalūs žurnalistai iš jo padaro išsamų, kokybišką straipsnį. Dažnai pilietis gali būti operatyvesnis, greičiau pranešti žinią, pastebėti daugiau įdomių dalykų, kai tuo metu profesionalus žurnalistas gali sėdėti Seimo ar Vyriausybės posėdyje ir nežinoti, kas vyksta aplink.

Kita vertus, kaip teigia „Įkrauk“ redaktorė, pilietis-žurnalistas ne visada gali surinkti visą reikiamą informaciją, nes jis tiesiog neturi žurnalisto profesinių įgūdžių, žinių. Būdamas įvykio vietoje gali neišdrįsti pakalbinti liudininkų ar įvykio dalyvių, neturėti reikiamos technikos fotografijoms ar video medžiagai padaryti (nors dabar dauguma jau siunčia nuotraukas iš mobiliųjų telefonų), diktofono.

„Įkrauk“ turi nemažai ir nuolatinių piliečių-žurnalistų, kurie patys parašo gerus ir dažnai netgi labai gerus, įdomius straipsnius apie įvairius kultūrinius renginius, aktualiausias problemas ar tiesiog išsamius komentarus viena ar kita tema. Rašantysis gali didžiuotis savo autoryste, o „15min“ džiaugiasi galėdami suteikti platformą piliečiams skelbti naujienas, išlaikydami jų kiek įmanoma autentiškesnį rašymo stilių. Taip „15min.“ siekia ugdyti skaitytojo-reporterio-piliečio pasitikėjimą žiniasklaida ir patys nori patikėti piliečių žurnalistikos galia.

Pilietinė žurnalistika skatina tradicinius žurnalistus tobulėti

Anot VU Žurnalistikos instituto lektoriaus R. Sakadolskio, tradicine žiniasklaida ir žurnalistais jau senokai pasitikima vis mažiau. Iš tiesų tradicinio laikraščio skaitytojas negali žinoti, ar straipsnis yra užsakytas, kiek žurnalistui už jį ruošiamasi sumokėti, ir kiek tame straipsnyje yra tiesos. Piliečių žurnalistiką kuria žmonės, norintys pranešti kažką tautai už tai nereikalaujantys atlyginimo ir negirdintys į ausį šnabždančio vadybininko ar laikraščio savininko, todėl akivaizdu, kad kai kurie skaitytojai vis labiau pasitiki pelno nesiekiančiais žurnalistais.

Tačiau piliečių žurnalistika dažnai pateikia tik dalinę informaciją, iš kurios galima susidaryti dalines išvadas, informacija gali būti išdėstyta nepakankamai aiškiai ar per daug emocingai. Be to, profesionalus žurnalistas per savo darbo praktiką sukaupia daugybę kontaktų, šaltinių, ryšių, todėl jam paprasčiau gauti komentarą, pasitikslinti, papildyti informaciją. Tuo tarpu paprastam piliečiui tikrai ne visada teikiamasi atsakyti, todėl gali būti, kad jo skelbiama naujiena nebus išbaigta, objektyvi ir joje nebus atspindėtos visos konflikto pusės. Kaip teigia D. Radzevičius, svarbiausia pilietinės žurnalistikos misija yra versti tradicinius žurnalistus tobulėti. Pavyzdžiui, kad ir tokia pilietinė žiniasklaida kaip tinklaraščiai žurnalistus paskatina ieškoti naujų formų, naujų būdų ir profesionalesnio požiūrio, verčia būti geresniais už tuos blogerius, kurie deda bet kokią po ranka papuolusią informaciją.

Piliečių žurnalistikos ateitis tik pačių rašančiųjų rankose

Nuspręsti, kokią įtaką žiniasklaidos raidai padarys piliečių žurnalistika yra tikrai sunku. Kadangi dauguma patyrusių žurnalistų nuvertina šią terpę dėl mėgėjų rašymo įgūdžių stokos ir jų straipsnių kontrolės nebuvimo, egzistuoja ryški atskirtis tarp profesionaliosios ir piliečių žurnalistikos. Tačiau šios sritys ir papildo viena kitą, nes vis dažniau tinklaraščių įrašai arba piliečių-reporterių atsiųstas trumpas pranešimas tampa medžiaga žurnalistų straipsniams. Kaip svarbiausias problemas žurnalistikoje mokslininkai iškelia informacijos patikimumo objektyvumo, sugebėjimo nepasiduoti įvairiam spaudimui bei etikos normų stoką. Jei piliečių žurnalistika šias problemas sugebės įveikti – ji tikrai neliks tik patiems rašantiesiems reikalingu dienoraščiu.