Programavimo kalbos leksika nurodo, iš kokių elementų ir kaip reikia parengti programų tekstą. Pagrindinė leksinė struktūra yra įvairius nurodymus bei veiksmus, kuriuos turi atlikti kompiuteris, aprašantys sakiniai. Sakinių struktūra priklauso nuo jų paskirties. Pavyzdžiui, jie gali aprašyti programos sukuriamus kintamuosius bei jų savybes, konkrečių reikšmių suteikimą kintamiesiems kreipinius į funkcijas, operatorius ir pan.. Paprasti sakiniai vienas nuo kito atskiriami kabliataškiais, o sudėtiniai sakiniai skiriami {} jei vadinami programos blokais. Su tokiais blokais kompiliatorius supranta, kad tai yra vienas paprastas sakinys. Kintamųjų vardai rašomi tik lotyniškomis raidėmis. Žodžių ribas nurodo tarpai ir skyrybos arba veiksmus žyminys simboliai. Kintamųjų vardus galima aprašyti taip:
X, x, suma, pirma_suma.
Kiekvienoje programavimo kalboje naudojama grupė specialiems žymėjimams skirtų žodžių(vardų), kurie vadinami pagrindiniais. C++ kalboje yra tokių žodžių apie 60. Tai duomenų tipų, veiksmų sekas aprašančių sakinių ir kitų objektų bei jų savybių pavadinimai, pavyzdžiui: integer, real, bool, struct, class, while, for, if, template, signed, try. C++ kalboje didžiosios ir mažosios raidės interpretuojamos skirtingai.
Rašant programą, būtinai reikia naudoti komentarus. Tai vienas iš svarbių dalykų rašant programą. Dažniausiai naudojama komentarų žymė //. Yra ir paveldėtas iš C kalbos, pradžios ir pabaigos žymės /* ir */
